BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Projektas UnseenTuscany.com

Sveiki mieli Kiparisų Pasakų skaitytojai,

Paprastas kelionių ir asmeninių įspūdžių blogas baigia savo istoriją. Visiems nuoširdžiai dėkoju už dėmesį ir komentarus, esu labai laiminga, kad skaitėte ir domėjotės. Tačiau nenusiminkite - Kiparisų Pasakos suaugo ir tapo didesniu projektu, kurį pavadinome UnseenTuscany.com. Naujajame puslapyje rasite ne tik daug naudingos ir įdomios informacijos apie Toskaną, bet ir patarimus, nuotraukas, video ir daugybę kitų įdomybių.

Kviečiu užsukti į Unseentuscany.com/lt!

Nuoširdžiai,

Dalia

Rodyk draugams

Etna

Kelias Etnos link / Road to Etna

Vietinė / Local

Miegantys krateriai / Sleeping craters

Etna ir lavos laukai / Etna and its lava’s fields

Ant pirmojo kraterio. Atrodė, kad geriau būti negali / On the first crater. It seemed can’t be better

Funikulieriuje / On the funicular

Kelyje / On the road

Kitas pasaulis / Other world

Karšta kaip pragare / It’s hot like hell

Miegantis / Sleeping

Jo didenybė Ugnikalnis / His majesty Volcano

Arčiau / Closer

Gali pajausti sieros dvoką / You can feel the sulfuric stink

Rodyk draugams

“Kiparisų pasakos” įsitaisė Facebook’e

Rodyk draugams

Alyvuogių aliejus

Legendos byloja, kad pirmąjį alyvmedį mūsų žemėje, Atėnuose šalia Akropolio šventyklos, pasodino Dzeuso duktė Atėnė, išminties ir karo deivė. Graikai tvirtina, kad šis medis gyvas iki šiol. Kad ir kaip ten būtų, alyvmedis jau ne vieną tūkstantį metų laikomas gyvenimo, stiprybės, ilgaamžiškumo, sveikatos, grožio, tikėjimo simboliu. Iš jo lapų graikai pindavo vainikus olimpinių žaidynių nugalėtojams, šio medžio vaisiai ir iš jų išspaustas aliejus užėmė itin svarbią vietą kulinarijoje, medicinoje ir kosmetikos gamyboje.

http://oliveoil-akash.blogspot.it/

Šventasis medis

Viduržemio jūros pakrančių žmonių ritualai, papročiai ir mityba tūkstančius metų siejosi su alyvmedžiu. Jis minimas daugelio senovės poetų kūryboje, Korane ir Biblijoje, o naujausi archeologiniai tyrimai atskleidė, kad Graikijoje kasinėjant atrasti alyvmedžio lapai yra maždaug 50 tūkstančių metų senumo - tad ši šalis neabejotinai yra viena iš alyvmedžio tėvynių. Alyvmedžių auginimas buvo vienas iš pagrindinių graikų verslų, o graikiškas aliejus - nepaprastai aukštos kokybės ir pagarsėjęs daugelyje Europos regionų.

Mūsų dienomis Graikijoje auga maždaug 150 milijonų alyvmedžių, jų auginimu užsiima beveik vienas milijonas graikų šeimų, o aliejų spaudžia 2800 alyvų malūnų. Nepaprastai daug šių medžių suskaičiuojama ir Turkijoje, Šiaurės Afrikos valstybėse, Jordanijoje, Libijoje, Libane, Sirijoje, Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Pastarojoje, Nyon‘o mieste įkurtas Alyvuogių muziejus, kuriame galima susipažinti su alyvuogių auginimo istorija, pamatyti įvairius aliejaus gavyboje naudojamus įrengimus.

http://treespictures.net/Olive-Tree.html

Iš alyvuogės pagamintas

Atėjus rudeniui, maždaug nuo spalio vidurio iki pat metų pabaigos, įsibėgėja alyvuogių nuėmimo metas. Ilgus amžius alyvuogės buvo skinamos rankomis, tačiau ir mūsų laikais ši tradicija mažai tepakitusi, nes aukščiausios kokybės aliejus gaminamas tik iš sveikų, rankomis skintų vaisių. Šiam darbui būtina turėti miklias rankas, geras akis ir daug fizinės ištvermės - derliaus nuėmimo metu alyvuogių skynėjai dirba po keliolika valandų per parą. Tiesa, kartais naudojami specialūs grėbliukai, kuriais braukiant per šakas, alyvuogės žyra ant po medžiu patiesto didžiulio tinklo.

Nuskintos alyvuogės atskiriamos nuo kartu nuraškytų lapų, keliauja į maišus ir yra vežamos į spaudyklą. Čia jos atskiriamos nuo kartu nuraškytų lapų, nuplaunamos ir nusausinamos. Seniausias būdas spausti aliejų buvo akmeninė grūstuvė, vėliau atsirado asilų sukamų presų alyvų malūnuose, na o dabar šį darbą paprastai atlieka automatizuoti įrengimai. Pačios aukščiausios kokybės aliejus išspaudžiamas per pirmąsias 24 valandas po alyvuogių nuskynimo (skinti tenka tikrai greitai!), o esant vėsiam orui šis laikas gali pailgėti iki 72 valandų. Aliejaus temperatūra proceso metu negali viršyti +30 laipsnių, negalimi jokie cheminiai įsikišimai - spaudžiama tik mechaniniu būdu. Vienam litrui aliejaus išspausti vidutiniškai reikia apie 5 kg alyvuogių. Ką tik išspaustas aliejus - žalias, tirštas ir drumstas, jo skonis labai stiprus, aštrokas, kartais net aitrus, tačiau bėgant laikui jo skonis švelnėja.

http://www.bbcgoodfood.com/content/knowhow/glossary/olive/

Kaip išsirinkti aliejų

Neretai parduotuvėje atsidūrus prieš kelių metrų ilgio ir aukščio lentyną su tviskančiais alyvuogių aliejaus buteliais, kyla klausimas, kurį gi rinktis. Teikti reišmės butelio formai tikrai nereikia, nes ji nieko nepasako apie viduje esančio produkto kokybę. Tačiau patartina rinktis tamsesnio stiklo butelį, nes alyvuogių aliejui reikalinga prieblanda.

Be jokios abejonės, ne visas alyvuogių aliejus yra ypač aukštos kokybės, tad toliau tenka pasikliauti etikete ir joje nurodytais duomenimis, o svarbiausia - aliejaus rūšies pavadinimu. Tad kokie jie? Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus (angl. Extra virgin olive oil) - tai ypač aukštos kokybės, tyras, šalto spaudimo pagal griežčiausius reikalavimus pagamintas aliejus. Toks aliejus pasižymi švelniu kvapu ir sodriu skoniu, labiausiai tinka užpilams, padažams gaminti, nepatariama naudoti kepimui. Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus (angl. Virgin olive oil) - taip pat aukštos kokybės pirmojo šalto spaudimo aliejus, pasižymintis didesniu natūraliu rūgštingumu. Toks aliejus tinkamas ne tik maistui skaninti, bet ir kepimui. Rafinuotas alyvuogių aliejus (angl. Refined) - tai aukščiausių kokybės standartų neatitinkantis aliejus, gautas iš pirmojo spaudimo itin didelio rūgštingumo aliejaus. Jį rafinuojant gaunamas bekvapis ir beskonis, mažai rūgščių turintis produktas, naudojamas konservavimui, skrudinimui ir pan.

Parduotuvių lentynose taip pat galima rasti ir kitokių rūšių alyvuogių aliejų, pavyzdžiui, maišytą (angl. Olive oil, Pure olive oil), kurį sudaro rafinuoto ir tyro alyvuogių aliejaus mišinys, puikiai tinkantis kepimui. Alyvuogių išspaudų aliejus (angl. Olive pomace oil) gaunamas iš likučių, likusių po pirmojo spaudimo. Šios rūšies aliejus yra rafinuojamas, jis tinkamas maistui, bet yra žemos kokybės. Ir galiausiai kvapnieji alyvuogių aliejai (angl. Miscellaneous olive oil) yra maišomi su kitais aliejais, į juos pridedama įvairių kvapiųjų žolelių ir prieskonių. Tokie aliejai pasižymi žema kokybe.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į nurodytą rūgščių kiekį - kuo jis mažesnis, tuo kokybiškesnis yra aliejus (geriausia, jei rūgštingumas neviršija 0,8 g/100 g). Svarbu ir tai, ar užrašyta šalis, kurioje pagamintas aliejus. Dar geriau, jei etiketėje nurodytas ir konkretus gamintojas - toks žymėjimas užtikrina kokybę ir patikimumą (priešingai nei užrašras „Išpilstyta Graikijoje”). Ypač aukštą alyvuogių aliejaus kokybę garantuoja D.O.P. arba A.O.C. žyma etiketėje, reiškianti, kad aliejus pagamintas iš alyvuogių, išaugintų ir perdirbtų konkrečioje griežtai apibrėžtoje vietovėje, jo kokybė kontroliuojama valstybės. Aliejaus galiojimo laikas turėtų būti kuo ilgesnis. Na ir galiausiai - kaina, kuri ne visuomet reiškia aukštesnę kokybę, bet pridėti kelis papildomus litus ir mėgautis puikiu skoniu visuomet verta.

Alyvuogių aliejaus nauda sveikatai

Alyvuogių aliejus pasižymi gausybe teigiamų žmogaus sveikatai savybių. Visų pirma, mokslininkai teigia, kad nuolat vartojant alyvuogių aliejų mažėja rizika susirgti širdies ligomis, reguliuojamas kraujospūdis. Aliejus turtingas vitaminų A, D, K ir E. Vitaminas A būtinas akims, vitaminas D reguliuoja kalcio panaudojimą, tad yra svarbus kaulams ir dantims, o vitaminas E yra natūralus antioksidatorius, kuris apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Alyvuogių aliejus gali apsaugoti ir nuo nuo tulžies akmenligės, per didelio cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje, taip pat jis tinka žmonėms, kenčiantiems dėl sutrikusios žarnyno veiklos. Aliejus gali pagreitinti žaizdų gijimą, reguliuoti metabolizmą ir turėti net ir anticeliulitinį poveikį.
Tačiau, kaip ir paprastai - kas per daug, tas nesveika. Alyvuogių aliejus yra labai kaloringas, vienas jo šaukštas turi maždaug 120 kalorijų, tad persistengti tikrai nereikėtų. Per dieną pakanka suvalgyti maždaug 80 g šio produkto.

Viduržemio jūros dieta // http://www.gauchogourmet.com

Alyvuogės ir grožis

Kartais šmaikščiai sakoma, kad Viduržemio jūros valstybių moterys maudosi alyvuogių aliejaus voniose bandydamos išsaugoti savo jaunatvę, grožį ir sveikatą. Tiesa, kad nuolat vartojant alyvuogių aliejų, tai turi teigiamos įtakos odai ir plaukams, aliejuje esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimą. Pavyzdžiui, kremas, praturtintas alyvuogių aliejumi, švelniai šildo, aktyvina kraujotaką, reguliuoja riebalų liaukų veiklą bei odos drėkinimą. Tokį kremą kosmetologai pataria naudoti toms merginoms ir moterims, kurių oda yra pablyškusi, sausa ar skilinėjanti, išvargusi. Gerosios mononesočiosios riebalų rūgštys apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, o vitaminas E išsaugo odos jaunystę.

Atšalus orams tenka pasirūpinti ir plaukais. Produktai su alyvuogių aliejumi ypač tinka sausiems, pavargusiems, žvilgesį praradusiems plaukams, taip pat ir skilinėti linkusiems plaukų galiukams. Alyvuogių aliejus teigiamai veikia ir nagus, šerpetoti ir skilinėti linkusias lūpas, jis švelnina sudirginimus ir slopina paraudimus. Na o masažo specialistams alyvuogių aliejaus gaminiai tapo neatskiriamu anticeliulitinio masažo elementu, gerinančiu kaujo cirkuliaciją ir valančiu iš organizmo kenksmingas medžiagas ir toksinus.

http://www.formaggiokitchen.com/shop

http://www.olivetreeroute.gr/ - Alyvų medžio kultūros kelias

Rodyk draugams

Futbolo-manija

Foto: http://agferrarifoods.wordpress.com

…ir tuomet miestų gatvės ir aikštės ištuštėja, parduotuvių tarpduriuose rymo nuobodžiaujančios pardavėjos, niekas nebekreipia dėmesio į vėluojantį viešąjį transportą, ir netgi politinės, mokesčių ir produktų kainų problemos nublanksta. Daržovių parduotuvėlės ir šalia esančio laikraščių kiosko pardavėjai vieningai klausosi to paties radijo imtuvo. Ofisai ima tuštėti. Tiesą sakant, jei kas į darbą atvažiuoja iš kito miesto, tą dieną jame nepasirodo visai, apie pusė dirbusiųjų po pietų pertraukos paslaptingai dingsta ir nebegrįžta prie darbo stalo, o likusieji dar prieš 17 valandą patyliukais išslenka iš kabinetų ir sėdę ant motorolerių rūksta namo. Paaiškinimas telpa į vieną paprastą, bet daugybę prasmių slepiantį žodį - futbolas.

2006-ųjų vasarą savaitę praleidau Romoje - teko nepaprasta laimė atsidurti Italijos sostinėje tą vakarą, kai „azzurri” („žydrieji”, taip vadinama Italijos rinktinė dėl marškinėlių spalvos) laimėjo pasaulio futbolo čempionato taurę. Varžybų vakarą Roma atrodė tarsi po atominio karo - tuščia ir paskendusi tyloje. Pavieniai futbolo gerbėjai strimgalviais lėkė namo, pas draugus ar į artimiausią barą žiūrėti gyvybiškai svarbių finalo rungtynių Italija-Prancūzija. Turbūt visi prisimena mačo pradžioje įvykusį incidentą, kai prancūzas Zinedine Zidane galva smogė italui Marco Materazzi į krūtinę. Zidane teisinosi gynęs įžeistą jo šeimos garbę, tačiau buvo nubaustas už nesportišką elgesį ir išvytas iš aikštės.

Keldamas pavojų visų italų sveikatai mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Įtampa buvo pasiekusi tamsų liepos mėnesio dangų, milijonai nerimo kupinų akių žvelgė į televizorių ekranus, rankos prie krūtinės - 5:3 ir Italija tapo pasaulio futbolo čempione. Pergalingam baudinio kamuoliui atsidūrus vartuose Romoje sprogo „bomba” - žmonės upėmis virto į gatves nešini vėliavomis ir džiaugsmo ašaromis akyse. Šėlionės šalia žymiausių pasaulio architektūros paminklų, Vatikane ir pačiuose atokiausiuose miesto kampuose nesiliovė (nė nerašau, nesiliovė iki ryto - truko žymiai ilgiau). Tą naktį kiekvienas gatvėje sutiktas žmogus, nepaisant nieko, buvo draugas. Besipykstantys kaimynai glebėsčiavosi, o kiek agresyviai atrodantys jaunuoliai šypsojosi kreivomis šypsenomis ir net nedaužė alaus butelių. Vienai nakčiai Italija tapo vieninga ir švenčianti iki jėgų netekimo.

Foto: http://www.sportcafe24.com

Tačiau ne vien tik gražios akimirkos lydi italus ir jų dievinamą futbolą. Štai 2004-ieji metai, Europos futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės tarp Švedijos ir Danijos, ir garsusis biscotto (liet. sausaunis), minimas iki šiol (o taip, itališkame futbole nuoskaudų ir nusivylimų nestinga…). Apie „sausainį” išgirdau 2012 metais, kai Europos čempionato metu kilo panika - laikraščiai ir tv naujienų laidos nekalbėjo nei apie krizę, nei apie žemės drebėjimą, nei apie mafiją - viską užvaldė biscotto… Kiek paklausinėjusi pagaliau suvedžiau galą su galu - prieš aštuonerius metus Švedija ir Danija sutarė dėl rungtynių rezultato ir eliminavo Italijos rinktinę iš čempionato. Tragedija. Panaši grėsmė pasitaikė ir 2012-aisiais, tad visi kaip vienas italai ėmė šaukti apie korupciją. Šį kartą azzurri nebuvo eliminuoti.

Na o korupcijos itališkame futbole nors vežimu vežk: 2006 metais Juventis, AC Milan, Lazio ir Fiorentina komandos buvo pašalintos iš aukčiausio Italijos lygos už surežisuotas rungtynes, apie kurias sužinota pasiklausius telefoninių pokalbių. O bene didžiausias kilęs skandalas calcio scommesse (liet. futbolo lažybos), į kurį įsipainiojo 22 šalies klubai, 52 žaidėjai, įtariamos 33 varžybos. Koks šių apgavysčių mastas sunku net įsivaizduoti - kai kurių klubų įtariamieji už vienas sutartas rungtynes gaudavo apie 2 milijonus eurų…. Šies faktams iškilus į viešumą šalies ministras pirmininkas Mario Monti net pareiškė, kad reikėtų uždrausti futbolą Italijoje keleriems metams.

Foto: http://www.youdollar.com

O štai 1991-ųjų balandžio pradžioje vyko UEFA Taurių laimėtojų taurės čempionatas (neberengiamas nuo 1999 metų), pusfinalio rugtynės tarp Turino Juventus ir Barselonos Barselona klubų. Visos Italijos dėmesys buvo prikaustytas prie ekranų. Tuo tarpu į Livorno jūrų uostą turėjo įplaukti keleivius gabenantis keltas Moby Prince. Į tą patį uostą plaukė ir naftą gabenantis tanklaivis Agip Abruzzo. Tačiau taip nutiko, kad keltas užkliudė tanklaivį ir pažeidė vieną iš naftos talpų. Netrukus po to kelto radijo operatorius pasiuntė mayday signalą į uostą, tačiau į jį nebuvo sureaguota. Tuo tarpu nafta ne tik pasklido po vandenį, bet užliejo keltą ir užsidegė. Žuvo visi keltu plaukę žmonės išskyrus vieną, o jų artimieji ėmėsi ieškoti atsakymo, kodėl tik po pakartotinių pagalbos prašymų, uostas sureagavo į atsitikusią nelaimę. Tarp įvairiausių hipotezių buvo ir ta, kad uosto kontrolės posto darbuotojai žiūrėjo futbolo rungtynes ir nepastebėjo siunčiamų signalų…

Rodyk draugams